Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Pakutuvėnų bažnyčios istorija pilna Dievo Apvaizdos ir malonės ženklų, kuriuos lyg vienijanti gija jungia žmonių dosnumas ir pagalba statant šventovę. Iš tiesų bažnyčia iškilo ypač sunkiu metu – 1941 – 1943 m. Jos statyba rūpinosi Plungės klebonas kun. prelatas Povilas Pukys, kuriam dar prieš karą – 1938 m. – šiai parapijai priklausę Pakutuvėnų kaimo žmonės pasiūlė padovanoti savos žemės sklypą, kad tik turėtų netoliese šventovę. Prasidėjus karui naujos bažnyčios steigimo darbai šiek tiek užtruko, tačiau nesustojo. 1941 m. buvo patvirtintas statybos komitetas, po metų jau pašventinti pamatai, o 1943 m. lapkričio 29 d. Telšių vyskupas V. Borisevičius naująją bažnyčią iškilmingai konsekravo Šv. Antano Paduviečio titulu. Statybos darbams dar tik prasidėjus Pakutuvėnuose jau pradėta švęsti liturgiją. Iš pradžių šv. mišios aukotos klebonijoje, o vėliau, kai klebonijos kambaryje ėmė nebetilpti tikintieji, iš Plungės bažnyčios šventoriaus į Pakutuvėnų kapinaites buvo perkelta nebenaudojama medinė koplytėlė. Ji ir dabar tebestovi ant kalvelės, netoli naujosios bažnyčios. Jauki ir šilta jos erdvė pastaraisiais metais pamėgta tikinčiųjų kaip Švč. Sakramento adoracijos ir liturginių valandų maldų vieta. Naujoji, mūrinė bažnyčia pastatyta pagal Kretingos apskrities inžinieriaus projektą, o visą jos įrangą padirbino vietiniai meistrai, o trys altoriai su paveikslais buvo atgabenti iš Plungės. Tais pačiais 1943 m. gruodžio 6 d., Telšių vyskupo pavedimu, Kretingos Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių vienuolyno kunigas t. Norbertas Švambrys Pakutuvėnų bažnytėlėje įsteigė Kryžiaus kelio stotis. Deja, pokario metais Pakutuvėnų miestelis visai sunyko, o bažnyčia liko be nuolatinio kunigo. 1990 m. Kretingoje atsikūrusio pranciškonų (bernardinų) vienuolyno broliai, ėmę dairytis vietos būsimam naujokynui, atkreipė dėmesį į nuošalią, bet vaizdingą Pakutuvėnų apylinkę. Vieta puikiai tiko ir atsiskyrėliškam, uždaram gyvenimui, kurio ilgėjosi kai kurie broliai. Galbūt juos bus patraukęs šv. Antanas Paduvietis, didysis ordino šventasis ir stebukladaris, Mažesniųjų brolių dėka itin gerbiamas ne tik Kretingos bažnyčioje, bet ir visoje Žemaitijoje. Neatsitiktinai 1995 m. remontuojant Pakutuvėnų bažnyčią senieji altoriai grąžinti Plungės bažnyčiai, pasiliktas tik didžiajame altoriuje buvęs šv. Antano paveikslas. Tai vienas seniausių iš bažnyčioje esančių meno kūrinių - 1899 m. nutapytas Vilniuje dirbusio dailininko Stanislovo Jarockio. Netrukus (1996 m.)  buvo atnaujinta ir pranciškoniškoji Kryžiaus kelio pamaldų tradicija, tik stotys iš bažnyčios perkeltos į gamtą ir išsidėstė plačiai nusidriekusiuose švelniai banguojančiuose laukuose. Netrukus paaiškėjo, kad Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių planuotas atsiskyrėliškas gyvenimas Pakutuvėnuose pasistatytuose moliniuose nameliuose visai netikėtai buvo lemta išaugti į daugybę žmonių suburiančią Susitaikinimo sodybą, kurioje prieglobstį, paramą ir bendrystę gali rasti ir apylinkių žmonės, ir iš toli atkeliavę maldininkai, ir ištiestos artimo rankos laukiantys nelaimingieji.