Kauno Šv. Jurgio bažnyčia

Šv. Pranciškaus Mažesnieji broliai observantai (bernardinai) Kaune įsikūrė tuo pat metu kaip ir Vilniuje. 1468 m. juos čia pasikvietė Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Panašiai kaip ir sostinėje, vienuolynui skirta teritorija buvo miesto pakraštyje, tačiau prie pat valdovo pilies. Vienuolyno ir Šv. Jurgio bažnyčios statybą fundavo ir statybą rėmė žymūs to meto valstybės pareigūnai. Iš pradžių pastatai buvo mediniai - iki 1487 m. sumūryta tik zakristija. Remiant miestiečiams bei didikams, mūriniai vienuolyno namai ir nauja bažnyčia iškilo pirmaisiais XVI a. metais. Ankstesnioji zakristija tuo metu buvo įjungta į rytinį vienuolyno korpusą.

Puikūs gotikiniai ansamblio pastatai su įspūdinga, virtuoziškai sumūryta šventove neabejotinai buvo viena didžiausių to meto Kauno puošmenų. Deja, tolesnė Šv. Jurgio bažnyčios  istorija gali pasirodyti lyg virtinė nelaimių ir išbandymų. XVI a. pabaigoje bažnyčiai smarkiai nukentėjus nuo gaisro, 1598 m. ji buvo atstatyta, tačiau per kitą, 1603 m., gaisrą įgriuvo bažnyčios skliautai, o 1620 m. gaisras dar labiau nuniokojo visą pastatą. Bažnyčios ir vienuolyno atstatymo darbai tęsėsi iki 1643 m. Buvo pastatyta keliolika barokinių altorių, puošnios stalės, vargonai, kita vidaus įranga. Deja, beveik viską sunaikino Maskvos kariuomenė 1656 – 1659 m. per karą, negrįžtamai pakeitusį daugelio Lietuvos miestų veidą. Atstatymo darbai, kuriems vadovavo tuometinis konvento gvardijonas – žymus Lietuvos bernardinų metraštininkas t. Tomas Digonis, tęsėsi iki 1668 m. Po santykinai ramaus XVIII a. per 1812 m. Napoleono žygį į Rusiją konventas vėl nukentėjo – Šv. Jurgio bažnyčia paversta sandėliu, vienuolynas - karo ligonine. Iki 1816 m. vienuoliai glaudėsi išlikusiuose ūkiniuose pastatuose, vėliau uoliai siekė atnaujinti bažnyčią, tačiau XIX a. politika nebuvo palanki Katalikų Bažnyčios atžvilgiu. Atstatymo darbus apsunkino represijos už dalyvavimą 1831 m. sukilime, o prabėgus porai dešimtmečių po jo pralaimėjimo, t. y. 1851 m., konventas iš viso likviduotas. 1865 m. vienuolyno patalpose buvo įkurta Žemaičių vyskupijos dvasinė seminarija. 1922 m. Kaune vėl įsikūrę Šv. Pranciškaus Mažesnieji broliai Šv. Jurgio bažnyčios neatgavo, o sovietmečiu jų veikla Lietuvoje nutrūko. 1950 m. bažnyčioje buvo įrengtas vaistų sandėlis. Tik 1993 m. ansamblis grąžintas Lietuvoje veiklą atgaivinusiam Mažesniųjų brolių ordinui. Pirmiausia restauruotame vienuolyne, buvusios pirmosios gotikinės zakristijos vietoje, įrengta šviesi ir jauki koplyčia, kurios sienose nesunkiai galima įžvelgti senosios istorijos pėdsakus. Vieno iš svarbiausių, bet itin skaudžiai sužalotų Lietuvos architektūros bei meno paminklų – Šv. Jurgio bažnyčios – dar laukia ilgas sugrįžimo kelias, nors nuo 2005 m. ji vėl priklauso tikriesiems šeimininkams ir pravėrė duris lankytojams. Nepaisant dažnų perstatymų, Šv. Jurgio bažnyčia išlaikė gotikinės architektūros pobūdį. Bažnyčia iš išorės netinkuotų plytų mūro, jos planas ir proporcijos (taip pat mastelis) artimi Vilniaus Bernardinų bažnyčiai. Gotikinis bažnyčios interjeras neišlikęs, bet yra išsaugotų barokinės įrangos fragmentų: dalis medinių barokinių altorių, vargonų tribūna, stalės su pranciškonų kankinių atvaizdais. Dalis Šv. Jurgio bažnyčios paveikslų ir kitų vertybių išliko išsiblaškę po muziejus ir kitus rinkinius, prisiglaudę kitose šventovėse. Gražus šv. Pranciškaus Asyžiečio paveikslas, buvęs viename iš bažnyčios altorių, bei 1703 m. didžiajam altoriui sukurtos Izraelio karalių skulptūros šiuo metu saugomos Kauno kunigų seminarijoje. Neseniai restauruotas labiausiai Kauno bernardinų gerbtas ir tikinčiųjų pamėgtas, stebuklingu laikytas Švč. Mergelės su Kūdikiu paveikslas neseniai vėl sugrįžo tikintiesiems – kol kas dar ne savajame, bet viename iš Kauno katedros alt